<\/p>\n
Lietuvos gyventoj\u0173, pritarian\u010di\u0173 apvalinimui atsiskaitant grynaisiais pinigais, per metus padaug\u0117jo daugiau kaip de\u0161imtadaliu \u2013 apvalinim\u0105 palankiai vertina beveik keturi gyventojai i\u0161 penki\u0173, rodo gruod\u017eio pabaigoje paskelbta naujausia \u201eEurobarometro\u201c apklausa.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Pernai rugs\u0117jo m\u0117n. 78 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teig\u0117 pritariantys apvalinimui \u2013 9 proc. punktais daugiau nei prie\u0161 metus. Apvalinimui nepritar\u0117 penktadalis gyventoj\u0173 (9 proc. p. ma\u017eiau), dar 2 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161iuo klausimu netur\u0117jo nuomon\u0117s.<\/p>\n
\u201eD\u017eiugu, kad Lietuvos \u017emon\u0117s mato apvalinimo naud\u0105 \u2013 tai patvirtina auganti gyventoj\u0173, teigiamai vertinan\u010di\u0173 \u0161i\u0105 tvark\u0105, dalis. Pagal visuomen\u0117s palaikym\u0105 apvalinimui euro zonoje esame tarp lyderi\u0173 ir nusileid\u017eiame tik toms valstyb\u0117ms, kuriose apvalinimas taikomas jau gerokai ilgiau nei Lietuvoje\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas \u0160imkus.<\/p>\n
Pagal apvalinimui pritarian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dal\u012f Lietuva kartu su Estija ir Nyderlandais euro zonoje dalijasi tre\u010di\u0105 viet\u0105. Geresni rezultatai fiksuoti tik Italijoje ir Slovakijoje, kur apvalinimui pritaria atitinkamai 85 ir 84 proc. gyventoj\u0173.<\/p>\n
Visoje euro zonoje apvalinimui vidutini\u0161kai pritaria 61 proc. gyventoj\u0173 \u2013 j\u0173 dalis per metus nepakito.<\/p>\n
Lietuvoje nuo 2025 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausi\u0173 0, 5 arba 10 euro cent\u0173. Lietuvos banko iniciatyv\u0105 d\u0117l apvalinimo paskatino prie\u017eastys, susijusios su netvariu ir neefektyviu 1 ir 2 euro cent\u0173 monet\u0173 naudojimu.<\/p>\n
Dauguma smulki\u0173j\u0173 monet\u0173 mok\u0117jimams b\u016bdavo panaudojamos tik vien\u0105 kart\u0105 \u2013 gavus gr\u0105\u017e\u0105 \u0161i\u0173 nominal\u0173 monetomis, did\u017eioji dalis j\u0173 b\u016bdavo pametama ar nuguldavo gyventoj\u0173 taupykl\u0117se. Gyventojai kasmet pamesdavo apie tre\u010ddal\u012f milijono eur\u0173 vert\u0117s smulki\u0173j\u0173 monet\u0173. Be to, nuolatinei j\u0173 gamybai ar \u012fsigijimui i\u0161 kit\u0173 valstybi\u0173, transportavimui ir tvarkymui reikia i\u0161tekli\u0173, tai prisideda prie tar\u0161os ir atliek\u0173 susidarymo.<\/p>\n
Smulkiosiomis 1 ir 2 euro cent\u0173 monetomis ir toliau galima atsiskaityti u\u017e prekes ar paslaugas \u2013 prekybininkai privalo \u0161ias monetas priimti ir gali jomis atiduoti gr\u0105\u017e\u0105.<\/p>\n
Gyventojai smulki\u0105sias monetas taip pat gali i\u0161sikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune. Verslo atstovai \u0161ias monetas gali perduoti inkasavimui, \u012fmok\u0117ti \u012f s\u0105skaitas \u0161alies kredito \u012fstaigose arba taip pat i\u0161keisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.<\/p>\n
Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutin\u0117 pirkini\u0173 krep\u0161elio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma \u2013 tokia, kokia nurodyta kvite.<\/p>\n
Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienet\u0173 1 ir 2 euro cent\u0173 monet\u0173. Nuo apvalinimo prad\u017eios \u012f Lietuvos bank\u0105 jau gr\u012f\u017eo per 34 mln. vienet\u0173 \u0161i\u0173 monet\u0173. Dalimi \u0161i\u0173 monet\u0173 lapkri\u010dio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.<\/p>\n
Atsiskaitym\u0173 grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas \u0161iose euro zonos valstyb\u0117se: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.<\/p>\n
\u201eEurobarometro\u201c apklausa atlikta 2025 m. rugs\u0117jo m\u0117n., jos metu apklausta 1 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173, o visoje Europos S\u0105jungoje \u2013 18,6 t\u016bkst.<\/p>\n<\/p><\/div>\n