{"id":1613,"date":"2025-01-15T01:27:46","date_gmt":"2025-01-15T01:27:46","guid":{"rendered":"https:\/\/valstybeje.lt\/?p=1613"},"modified":"2025-01-15T01:27:46","modified_gmt":"2025-01-15T01:27:46","slug":"finansinio-stabilumo-situacija-gereja-bet-dar-kyla-riziku-del-geopolitines-itampos-ir-euro-zonos-saliu-ekonominio-bei-politinio-neapibreztumo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/valstybeje.lt\/?p=1613","title":{"rendered":"Finansinio stabilumo situacija ger\u0117ja, bet dar kyla rizik\u0173 d\u0117l geopolitin\u0117s \u012ftampos ir euro zonos \u0161ali\u0173 ekonominio bei politinio neapibr\u0117\u017etumo"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<div class=\"item_summary\">\n<p>Infliacijai euro zonoje art\u0117jant link 2 proc. vidutiniu laikotarpiu tikslo ir Europos Centriniam Bankui (ECB) ma\u017einant pal\u016bkan\u0173 normas, rizik\u0173 fonas \u0161vies\u0117ja, ta\u010diau gr\u0117sm\u0119 finansiniam stabilumui kelia geopolitin\u0117 \u012ftampa ir euro zonos \u0161ali\u0173 ekonominis bei politinis neapibr\u0117\u017etumas, teigiama Lietuvos banko parengtoje Finansinio stabilumo b\u016bkl\u0117s ir sistemini\u0173 rizik\u0173 ap\u017evalgoje.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p>\u201ePa\u017eabota infliacija ir ma\u017e\u0117jan\u010dios gyventojams bei verslui teikiam\u0173 paskol\u0173 pal\u016bkanos skatina priva\u010diojo vartojimo augim\u0105, taip pat paslaug\u0173 sektoriaus pl\u0117tr\u0105 bei gamybos ir prekybos sektori\u0173 atsigavim\u0105. Finans\u0173 sistema teb\u0117ra atspari galimiems sukr\u0117timams, ta\u010diau pasaulyje ry\u0161k\u0117janti geopolitin\u0117 \u012ftampa bei augantis ekonominis ir politinis neapibr\u0117\u017etumas did\u017eiausiose euro zonos \u0161alyse gali neigiamai paveikti ekonomin\u0119 raid\u0105 bei finansin\u012f stabilum\u0105\u201c, \u2013 sako Julita Varanauskien\u0117, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.<\/p>\n<p>Ma\u017e\u0117jant paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 normoms, matyti verslo ir gyventoj\u0173 kreditavimo atsigavimo \u017eenkl\u0173. D\u0117l padid\u0117jusios konkurencijos besitraukiant kredito \u012fstaig\u0173 taikomoms paskol\u0173 mar\u017eoms, padaug\u0117jo ir jau suteikt\u0173 paskol\u0173 gyventojams ir ne finans\u0173 \u012fmon\u0117ms persitarim\u0173 palankesn\u0117mis s\u0105lygomis skai\u010dius. Verslas ir gyventojai paskol\u0173 gr\u0105\u017einti nev\u0117luoja, j\u0173 \u012fsiskolinimas ir toliau yra ma\u017eas, palyginti su bendru ekonomikos augimu.<\/p>\n<p>Gyventoj\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis tebebuvo gera ir reik\u0161mingai nepakito, t\u0105 l\u0117m\u0117 spar\u010diai did\u0117jusios pajamos ir pakankamai auk\u0161tas santaup\u0173 kredito \u012fstaigose lygis. \u0160ios aplinkyb\u0117s taip pat reik\u0161mingai prisid\u0117jo palaikant ger\u0105 bank\u0173 paskol\u0173 portfelio kokyb\u0119, o Atsakingojo skolinimo nuostatai leido i\u0161vengti perteklinio \u012fsiskolinimo rizikos. Nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117s perspektyvos ateityje priklausys nuo \u012fmoni\u0173 finansin\u0117s b\u016bkl\u0117s ir situacijos darbo rinkoje.<\/p>\n<p><\/p>\n<p>Did\u017eiausi\u0105 \u012fmoni\u0173 finansin\u0117s b\u016bkl\u0117s pablog\u0117jimo rizik\u0105 kelia galim\u0173 geopolitini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 pavojus ir u\u017esienio prekybos partneri\u0173 patiriami sunkumai. I\u0161aug\u0119 nuo eksporto labiausiai priklausan\u010di\u0173 gamybos, prekybos bei transporto sektori\u0173 \u012fmoni\u0173 nuostoliai neleist\u0173 vykdyti turim\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 ir d\u0117l tarpusavio susietumo neigiamai paveikt\u0173 kitas susijusias \u012fmones, blog\u0117t\u0173 gyventoj\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis bei bank\u0173 turto kokyb\u0117, o tai dar labiau didint\u0173 ekonomikos sukr\u0117timo poveik\u012f.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto gamybos, prekybos bei transporto sektori\u0173 \u012fmoni\u0173 \u012fsiskolinimo ir neveiksni\u0173 paskol\u0173 lygis teb\u0117ra pakankamai \u017eemas, bankrot\u0173 skai\u010dius yra vis dar ma\u017eesnis nei prie\u0161pandeminiu laikotarpiu, o dideli pelningumo ir likvidumo rodikliai rodo pakankamus rezervus \u012fveikti sunkumus ateityje.<\/p>\n<p>Nepaisant riboto dyd\u017eio kain\u0173 disbalans\u0173, rizikos b\u016bsto rinkoje taip pat atsl\u016bgsta. Pingant skolinimuisi ir ger\u0117jant \u012fperkamumui, b\u016bsto rinkos aktyvumas toliau did\u0117ja. D\u0117l didelio nekilnojamojo turto (NT) \u012fmoni\u0173 pelno ir \u017eemo neveiksni\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 lygio spaudimo b\u016bsto kainoms kristi n\u0117ra.<\/p>\n<p>Tuo metu komercinio NT segmente rizikos teb\u0117ra padid\u0117jusios d\u0117l galimo paklausos ir pasi\u016blos disbalanso bei tebesan\u010dios turim\u0173 paskol\u0173 refinansavimo rizikos, tod\u0117l vis dar yra kain\u0173 korekcijos tikimyb\u0117. Didesn\u012f rizikos lyg\u012f rodo gana ma\u017eas rinkos aktyvumas ir tebedid\u0117jantis biur\u0173 neu\u017eimtumas. Komercinio NT valdytoj\u0173 pelningum\u0105 neigiamai veikia didesn\u0117s skolos tvarkymo i\u0161laidos, o naujas investicijas riboja suma\u017e\u0117jusi rizikos premija.<\/p>\n<p>Kita vertus, bankams kredituojant tik saugiausius komercinio NT projektus, komercinio NT paskol\u0173 kokyb\u0117 teb\u0117ra gera. Didesnio sukr\u0117timo finans\u0173 sistemai tikimyb\u0119 ma\u017eina dideli NT valdytoj\u0173 finansiniai rezervai ir stabilios nuomos bei pardavimo kainos. Taigi, net pagal nepalank\u0173j\u012f scenarij\u0173, galimi bank\u0173 nuostoliai netur\u0117t\u0173 paveikti finans\u0173 sistemos stabilumo.<\/p>\n<p>Lietuvoje veikian\u010di\u0173 bank\u0173 pelningumo, turto kokyb\u0117s bei likvidumo rodikliai teb\u0117ra geri ir rodo didel\u012f bank\u0173 atsparum\u0105 sukr\u0117timams, ta\u010diau pada\u017en\u0117jusios kibernetin\u0117s atakos tebekelia rizik\u0105 bank\u0173 sektoriui ir finans\u0173 sistemai. 2024 m. antr\u0105j\u012f pusmet\u012f pus\u0117 bank\u0173 Lietuvoje susid\u016br\u0117 su kibernetin\u0117mis atakomis.<\/p>\n<p>Reaguojant \u012f padid\u0117jusias kibernetines gr\u0117smes, imamasi \u012fvairi\u0173 priemoni\u0173 didinti bank\u0173 ir visos finans\u0173 sistemos atsparum\u0105. \u012ekurtas finans\u0173 sektoriaus kibernetinio saugumo centras (FinCERT), leid\u017eiantis kredito \u012fstaigoms dalytis informacija \u012fvairiais kibernetinio saugumo klausimais, o nuo 2025 m. prad\u0117tas taikyti Skaitmenin\u0117s veiklos atsparumo aktas (angl. Digital Operational Resilience Act, DORA). Jame nustatyta, kad tam tikri finans\u0173 rinkos subjektai tur\u0117s atlikti pa\u017eeid\u017eiamumo kibernetin\u0117ms atakoms testavim\u0105.<\/p>\n<p>Bank\u0173 atsparum\u0105 galimiems sukr\u0117timams stiprina didelis pelningumas, kur\u012f palaiko vis dar didel\u0117s bank\u0173 grynosios pal\u016bkan\u0173 pajamos, taip pat dideli likvidumo rezervai, laikomi centriniame banke. Neveiksni\u0173 paskol\u0173 dalis vis dar yra \u017eemo lygio, \u0161iek tiek reik\u0161mingiau augo tik toki\u0173 paskol\u0173 dalis vartojimo paskol\u0173 segmente. Ta\u010diau, ir toliau esant geopolitiniam ir makroekonominiam neapibr\u0117\u017etumui, bankai vis dar atsargiai vertina skolinink\u0173 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n<p>Lietuvos banko atlikti bank\u0173 sektoriaus mokumo ir likvidumo testavimo nepalankiomis s\u0105lygomis rezultatai rodo, kad bank\u0173 sektorius geb\u0117t\u0173 atlaikyti nepalankius ekonomin\u0117s raidos scenarijus ar netik\u0117tus likvidumo sukr\u0117timus. Per mokumo testavim\u0105 \u012fvertintas kapitalo suma\u017e\u0117jimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui, o tvirta likvidumo pad\u0117tis, daugiausia nulemta pakankamo likvid\u017eiojo turto lygio, leist\u0173 bank\u0173 sektoriui atlaikyti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio likvidumo sukr\u0117timus.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><script>\n    !function(f,b,e,v,n,t,s){if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?\n            n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};if(!f._fbq)f._fbq=n;\n            n.push=n;n.loaded=!0;n.version='2.0';n.queue=();t=b.createElement(e);t.async=!0;\n            t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)(0);s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,\n        document,'script','https:\/\/connect.facebook.net\/en_US\/fbevents.js');\n    fbq('init', '449445692451263'); \/\/ Insert your pixel ID here.\n    fbq('track', 'PageView');\n<\/script><br \/>\n<br \/><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/www.lb.lt\/lt\/naujienos\/finansinio-stabilumo-situacija-gereja-bet-dar-kyla-riziku-del-geopolitines-itampos-ir-euro-zonos-saliu-ekonominio-bei-politinio-neapibreztumo\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Infliacijai euro zonoje art\u0117jant link 2 proc. vidutiniu laikotarpiu tikslo ir Europos Centriniam Bankui (ECB) ma\u017einant pal\u016bkan\u0173 normas, rizik\u0173 fonas \u0161vies\u0117ja, ta\u010diau gr\u0117sm\u0119 finansiniam stabilumui [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1614,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[574],"tags":[3253,1418,524,338,4071,726,4066,4069,4068,4070,308,4073,4072,984,592,1638,4067,727],"class_list":["post-1613","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-bei","tag-bet","tag-dar","tag-del","tag-ekonominio","tag-euro","tag-finansinio","tag-geopolitines","tag-gereja","tag-itampos","tag-kyla","tag-neapibreztumo","tag-politinio","tag-riziku","tag-saliu","tag-situacija","tag-stabilumo","tag-zonos"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1613","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1613"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1613\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1614"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1613"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1613"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/valstybeje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1613"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}